anuo
91nikingas — nìkingas, a adj. (1) greit įsižeidžiantis, užpykstantis; kaprizingas, aikštingas, įnoringas: Su anuo ne teip greitai susišnekėsi – ans nìkingas kai biesas Škn. Nikingas jūso vaikas Šts. I žmogus kitas nìkingas y[ra] Lž …
92nugriausti — 1 nugriausti intr. 1. griausmui nueiti, nudundėti: Tai buvo paskutinieji dundėjimai toli nugriaudusio griausmo Vaižg. Anuo šonu nugriaudė nugriaudė, kaži ant mūsų ar užeis, ar ne [lietus]? Sml. | refl.: Bebuvo laukiama, kada tik ūmai plyš,… …
93nujuoduoti — nujuõduoti intr. 1. pajuosti: Nujuodãvęs veidas žmogaus iš kūdumo J. Nujuodãvo bulvės, nušalo Žr. Jau nujuodãvę [bulvių] virkščios Gs. Trobelė, nors buvo taip nujuodavusi, kad net blizgėjo, tačiau nebuvo kaip kitų dūminė Vaižg. 2. juodam… …
94nutaisyti — Š, Rtr, KŽ; N 1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisytas DŽ1. Nutaisyti automobilį NdŽ. ║ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …,… …
95nušmantyti — tr. apgauti, apsukti: Prasidėk su anuo – ans tavi tujau nušmantys! Plt. šmantyti; nušmantyti …
96nušniaukšti — nušniaũkšti, čia (nùšniaukščia Iš), nùšniaukštė (nùšniauškė Pšl) tr. 1. refl. tr. nusišnypšti: Iš kišenės išsitraukė skepetaitę ir garsiai nusišniaukštė stamboką nosį sp. 2. ištrypti: Anuo šonu tę nenùšniaukštė laukų Iš. ║ nunešioti,… …
97pabraukti — pabraũkti, ia, pàbraukė 1. intr. pertraukti kuo per ką, brūkštelėti: Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš. Vaikeli, ir čia pabraũk šluota, matai, kad nešvaru Lel. ║ tr. braukiant atstumti: Pabraũk į šalį sąšlavas J. Pabraũk… …
98pabužiuoti — 1. tr. pabūžiauti, pautinėti: Eik, vaikeli, pabužiuosiu galvutę! Rod. 2. intr. su bužiu pabaidyti į tinklą žuvis: Paimk bužį ir pabužiuok po anuo krūmu Švnč. bužiuoti; pabužiuoti …
99pabūdas — pabū̃das sm. (2) 1. Pc, Pnd būdas, charakteris: Su juo nesusikalbėsi – toks jau jo pabū̃das Srv. Tik gero pabū̃do mergaitės pasiieškok Grž. Jos pabū̃das į motiną pasekęs Grž. Anas tokio jau pabū̃do: jam an galvos kuolą tašyk, vis tiek tyli Pbs.… …
100pajunkimas — pajunkìmas sm. (2), pajùnkimas (1) DP455 įprotis; paprotys: Pajunkimas aršiau kvarabos: kai pajunksta žmogus an alierką, tai be jos ir serga Ml. Tegu mane patį vadina turinčiu žemus pajunkimus rš. Pajunkimą, paprotį uždraudžiu, pametu R4. Pagal …
