anuo
51apvartpalaikis — sm. (1) menkas apvartis, raištis: Toks apvartpalaikis bėr, ką su anuo beužriši Grg …
52apvežėti — apvežėti, àpveža, ėjo tr. KŽ 1. G97, J, Jn(Kv) pakęsti: Vergybos žemaičiai neapvežėjo JI14(пocлecлoвиe). Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo S.Dauk. Nuo šiol neapvežu visų piktų darbų muno S.Dauk. Karalius ir visa ponybė, neapvežėdama tokių… …
53apšaukumas — apšaukùmas sm. (2) apskelbimas: Kokig tenai anuo metu širdis tavo buvo ..., girdint aną šaukūnų apšaukùmą, jog yra išduotas ant baisios smerties DP174 …
54apšlakyti — apšlakyti; BPI106, MT250, Q84, Sut1 žr. apšlakinti: Anuo vandenimi, su krauju sumaišytu, turėjo būt apšlakytas septynis kartus ansai biednas žmogus MP76. Visa žemė rasa apšlakyta DP398. šlakyti; apšlakyti; įšlakyti; pašlakyti; sušlakyti …
55atkalus — atkalùs, ì adj. (3b) žr. atbulas: 1. Eina kaip vėžys atkalùs Sv. 2. Duok ãtkalia ranka į sprandą – ir atsitrauks Vdk. Baigęs gerti, tankistas atkalia ranka nusišluostė lūpas A.Vencl. ^ Atkaliaĩs ratais neilgai važiuosi Kltn. atkaliaĩ adv.:… …
56atklegėti — atklegėti, àtklega, ėjo intr. 1. tarškant atvažiuoti: Ponai su karieta į sodžiaus pusę Mūškeliu (keliu nuo Mūšos) atklega Jnšk. 2. Š klegant, garsiai šnekučiuojant ateiti, atvykti: Ko jūs čia atklegėjot, vaikai?! Alk. Anuo taku atklega jaunimo… …
57atklykauti — intr. šūkaujant, rėkaujant, smarkiai kalbant nugalėti: Neatsibarsi su anuo, neatklykausi Gršl. klykauti; atklykauti; išklykauti; nusiklykauti; paklykauti; parklykauti …
58atkąsti — tr. 1. SD210 dantimis atidalyti, atkirsti: Atkąsk ir man cukraus šmotelį Ėr. Sunku atkąst didelis kąsnis J.Jabl. Atkąsk sūrį J. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti rš. | refl. tr.: Anokį tu kąsnį atsikandai, kad ant… …
59blogas — blõgas, à (brus. блaгiй) adj. (4) J; R310 1. kam nors netinkamas, prastas, negeras: Mano blõgos akys, aš neįžiūriu Sb. Jau blõgas stubos stogas Krsn. Blogas alus N. Šiandien blogèsnis kelias kaip vakar Rm. Blõgas oras Dkš. Blogas metas N.… …
60bruikšti — bruĩkšti, čia (bruĩškia), tė (bruĩškė) tr. 1. varyti, ginti, bruižti: Su anuo dideliai nejuokuosi, ans tujau bruĩkšta pro duris Vvr. 2. brukti, kišti: Kam čia man tas silkes bruikštì į akis! Dr. bruikšti; atbruikšti; įbruikšti; išbruikšti;… …
