anuo
121pritaisinėti — KŽ; SD1150 1. iter. dem. pritaisyti 10: Nekurie Gavėnios su džiaugsmu laukia ižg tos priežasties, jog anuo metu ir daugesn ėst daro, ir brangiaus valgymus pritaisinėja DP109. 2. refl. puošniai rengtis, vilkėti: Kadai itep žmonės neprisitaisinėjo… …
122pritrūkti — intr.; Sut 1. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ patirti stoką, stygių, pristigti: Kaip abradniai elgs, pritrūks J. Aš piningų pritrūkau N. Nebijok, su anuo nepražūsi – duonelės nepritrūksi Pln. Jau duonos pritrūko, ans jau pjauna rugius Lž. Mat reikia mažiau… …
123pursteklis — 2 purstẽklis, ė smob. (2) kas, greitai kalbėdamas, taškosi seilėmis: Ko čia tas pursteklis teip purslojas, ka i seilės taškos! Grg. Jis tikras purstẽklis, su anuo nė susišnekėti negal Lkv …
124pusiaužniuga — adv. 1. KlvrŽ perpus pergniaužus: Pasiėmė mane pusiaužniuga par patį liemenį ir norėjo ant žemės parmesti Užv. Ans, risdamos su anuo, nutvėrė aną pusiaužniuga Tv. 2. perpus persilenkus: Užsisvėriau pusiaužniuga ant balkio, ką tik ant galvos… …
125pūgorius — ×pūgõrius sm. (2) 1. oblius įvairiems grioveliams daryti: Tas yr pūgõrius – su anuo tokius ravelius – pūgas dirba Pkl. Rėmams obliuoti reik pūgoriaus Krp. Ar atsinešei pūgõrių luboms sulyginti? Pln. 2. į ylą panašus įrankis, rėžtuvas… …
126pūkis — pū̃kis (la. pūķis) sm. (2); G105 aitvaras, kaukas: Pū̃kis velka piningus par dūmtraukį Kin. O pas kaimyną, kuris turėjo pūkį, niekados miegos neištuštėdavo I.Simon. Vakarais bijojo į tamsą išeiti, nesa pūkis stversiąs Bru. Aš mačiau, kad par… …
127raupsuotis — raupsuõtis, ė smob. (2) DŽ kas serga raupsais: Kožnas raupsuotis būdavo išmestas iž surinkimo pono MP320. Neužutruk su anuo raupsuočiu šaukt jop MP76. Raupsuočiai ima apčystymą SE6 …
128risti — rìsti, rìta (reñta Gg), rìto (rìtė) 1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius rìtam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis rìtė Ob. Akmenį nuo kapo …
